- tūptelėti
- tū́ptelėti, -ėja (-ia NdŽ, -i), -ėjo intr. DŽ 1. NdŽ, KŽ, Skr, Rk smarkiai pritūpti: Net tū́ptelėjau, kai bobute pavadino Aln. Simas tūpteli prie ugnies, išsirinkęs pagaikštį, ramiai tvarko juo židiny malkas P.Cvir. Surištas chanas, pažinęs šaulį, iš nustebimo tūptelėjo asloje rš. 2. pritūpti reiškiant pagarbą: Per kokį žingsnį nuo jo sustojo, žaismingai tūptelėjo J.Avyž. Veronika tūptelėjo ir atsargiai, tarytum nuo ligonio eidama, išėjo iš klebonijos rš. Mergaitė žemai tūptelėjo, jis irgi nusilenkė rš. 3. pritūpti ant užpakalinių kojų: Tuo tarpu vakmistras truktelėjo arklį, jog tas net tūptelėjo ant pasturgalinių kojų rš. Tigras, tūptelėjęs prie žemės, šoko į viršų rš. [Varlės] ir tūptelėt prie jo (karaliaus) išdrįso iš šalies J.Jabl. 4. NdŽ nustoti skridus, atsitūpti: Kai ji (zylė) tūptelėjo ant slidės galo, man ir pavyko ją nufotografuoti sp. 5. šnek. trumpam prisėsti: Ji tūptelėjo į kėdę rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.